Kūrinys  „Baltoji skylė“ tyrinėja populiarią mokslinės fantastikos idėją – keliones laiku. Šioje aplinkoje susiduriama su paradoksais ir loginėmis spragomis, istorijos nukrypimais. Tokios spragos atskleidžia trapų ir nuolat kintantį pačios istorijos pobūdį. Fizikas Davidas Deutschas siūlo intriguojančią idėją – alternatyvių istorijų metodą, paremtą daugybinių pasaulių interpretaciją. Remiantis mokslininko teorija, mūsų Visata neturi vienintelės, nepakartojamos istorijos – vienu metu egzistuoja visos įmanomos jos versijos.

Jei kada nors atsirastų galimybė judėti per erdvėlaikį, tikėtina, kad negrįžtume į savo praeitį jos pakeisti, o atsidurtume alternatyvioje realybėje – tokioje, kurioje galimi tie patys fizikos dėsniai, bet įvykiai susiklostė kitaip. Šios alternatyvios realybės gali būti artimos mūsų pasauliui, tačiau jose slypi tiek subtilūs, tiek esminiai skirtumai. Taigi, jei tokia spekuliatyvi teorija taptų realybe, kokių naujų kontekstų ji atvertų? Juk egzistuotų ne tik kelionės laiku ir erdve, bet ir kelionių per skirtingas istorijas rizika – vadinamoji „istorijų, arba visatų, migracija“, kai galima rinktis, kurioje iš visų įmanomų istorijų norime gyventi.

Šviesos instaliacija ir projekcijos atlieka menamo portalo vaidmenį – jos ne tik leidžia permąstyti alternatyvių istorijų galimybes, bet ir primena atsakomybę už jau esamą istoriją, kurią turi kiekvienas. Ekspozicinė erdvė čia tampa dar viena pasakojimo forma, atveriančia interaktyvias, žiūrovą įtraukiančias patirtis.