Animaciniame filme „The New Sun“ (liet. „Nauja saulė“) pristatomas Saulės personažas: vaikiško veido žvaigždė, kalbanti gražiu balsu. Pusiau dainuojamame, poetiškame monologe Saulė kreipiasi į savo mylimąjį, žmogų, ir nerimą keliančiu būdu pateikia niūrią griūvančio pasaulio viziją, kurioje vieninteliai ilgalaikiai ir nekintami elementai yra žodžiai ir kalba. Saulės kalba – tai žongliravimas stiliais ir nuotaikomis: prasidėjęs pakylėtais ir emociškai įkrautais prisipažinimais, monologas tęsiamas kvailoku stand-up komedijos stiliumi ir užbaigiamas dainos „I got Love“ iš 1970 m. miuziklo „Purlie“ interpretacija. Bendra šio filmo atmosfera niūri, tačiau dainuojamas monologas palieka erdvės vilčiai ir pabrėžia žodžių, kaip socialinės atsakomybės įrankių, reikšmę.