Visi paliekame pėdsakus – savo buvimo ženklus. Keičiasi technologijos, keičiasi pasaulis, keičiamės mes. Keičiasi ir gamta. Klimato kaita neišvengiama, todėl tai, ką matome šiandien, po dešimtmečio gali išnykti. Ši instaliacija – bandymas įamžinti trapų dabarties grožį ir ramybę, kurią mums suteikia gamta.

Naudojant anglį, ant tekstilės perkeliami autentiški gamtos atspaudai: medžių kamienų faktūros, nukritę lapai, akmenys, smilgos, mėlynės ir kiti organiniai elementai. Vėliau šie raštai užkonservuojami vašku, suteikiant jiems permatomumo ir trapumo. Skulptūros tampa abstrakčios, tačiau jų formos visada primins kažką pažįstamo – gal sniego pilį, o  gal kalną. Kiekvienas žiūrovas matys savo istoriją – prisiminimą, emociją, gamtos fragmentą.

Šviesa instaliacijoje „Pėdsakai“ kuria magiją ir viltį, o skulptūrinės formos – kosminę erdvę. Lankytojai yra kviečiami tyrinėti gamtą ir jos pėdsakus, pajusti magiją ir ramybę. Tai dialogas tarp laikinumo ir amžinumo, tarp žmogaus ir gamtos.