Julian Hölscher architektūrą paverčia permatoma, kūrinyje už Šv. Jono bažnyčios fasado atskleisdamas didelę svyruojančią švytuoklę (angl. „Pendulum“). Ritmiškas kūrinys laiko suvokimą tarsi suskaido į fragmentiškas kadencijas. Varomas švytuoklės judėjimo, fasadas svyruoja tarp abstrakčių sulėtinto judėjimo ir pagreičio būsenų.

Būdama seniausiu laiko matavimo instrumentu, švytuoklė yra galingas simbolinis vaizdas. Instaliacijoje ji netiesiogiai žadina suvokėjo mintis apie skubumą, tvarką ir nestabilumą. Šis meno kūrinys subtiliai atspindi skirtingas psichines būsenas ar net istorijos ir visuomenės transformacijas.