Skaitmeninis grybas virškina architektūrą. Gleivėsio Physarum polycephalum, pusiau amebos, pusiau grybo, augimo strategija yra išverčiama į mašininę kalbą ir tampa įtraukiančio, tarprūšinio eksperimento gemalo ląstele. Šios suskaitmenintos gyvybės formos elgesiui įtakos turi įvairūs jutikliai, kviečiantys lankytojus tapti kolektyvinio organizmo dalimi. Mažos analoginės grandinės, panašios į kerpes, dengia pastato, ant kurio eksponuojamas kūrinys, architektūrą, renka duomenis apie aplinkos sąlygas ir žmonių judėjimą. Šiuos duomenis realiuoju laiku naudoja physarum, kad prisitaikytų prie aplinkos ir nuolat transformuotų save, savo garsinį peizažą ir pagrindinį instaliacijos fasadą.