M. K. Čiurlionio kūrybos leitmotyvas – subtili šviesa, pasirodanti daugelyje tapybos ir muzikos kūrinių kaip energijos, nusiraminimo, vilties ir traukos objektas, kaip švytinti saulė, įtraukianti ir nutiesianti kelią.

Menininkas Petras Saulėnas interpretuoja M. K. Čiurlionio šviesą kontrasto būdu talpindamas ją siauroje Vilniaus senamiesčio gatvelėje, greta garsiojo menininko namų. Itin didelis objektas – saulės simbolis, dengiamas Čiurlioniško rūko, subtilių apšvietimo atspalvių, palydi praeivius, tarsi tampančius paveikslo dalimi, taku link Šviesos. Instaliacija kviečia pajusti šios šviesos didybę ir sukuria „įėjimo“ į genialaus tapytojo, kurio metus šiemet švenčia Vilnius, kūrinių idėjas.

„Bet reikia turėti šviesą su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų (savo) keliu, kad nestovėtų tamsybėse, lyg nežinodami, kur privalo eiti, nes tokius audra lengvai nusineša, ir neišvysta jie šviesos, kuri po audros pasirodo (vėl) nauja ir graži. Šviesa prieš audrą, audra, ir po audros šviesa – taip nuo pasaulio pradžios“,– M. K. Čiurlionis.